Mineralinis azotas dirvožemyje šių metų rudenį

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Agrocheminių tyrimų laboratorijoje, kaip ir kasmet LR Žemės ūkio ministerijos užsakymu, vykdyta mineralinio azoto stebėsena šalies dirvožemiuose. Siekiant rudenį įvertinti žemės ūkio naudmenose susikaupusias mineralinio azoto atsargas lapkričio pradžioje buvo surinkti dirvožemio ėminiai iš daugiau kaip 200 aikštelių įvairiose šalies vietose. Dirvožemio ėminiai imti iš 0–30, 30–60 ir 60–90 cm sluoksnių.

Tyrimai parodė, kad šį rudenį dirvožemio 0-60 cm sluoksnyje mineralinio azoto buvo mažai arba vidutiniškai. N_min vidurkis šalyje buvo 46,9 kg/ha arba 8 kg/ha mažesnis nei tuo pačiu metu pernai, o 15-os metų svyravimo intervalas yra 34,6–64,3 kg/ha. Mineralinio azoto kiekiai dirvožemyje atskiruose regionuose šiemet ženkliai skyrėsi, priklausomai nuo skirtingų dirvožemių, jų granuliometrinės sudėties bei žemės ūkio gamybos intensyvumo. Pavyzdžiui, jei Rytų Lietuvoje mineralinio azoto 0–60 cm sluoksnyje vidutiniškai rasta 32,8 kg/ha, tai Vakarų – 43,7, o Vidurio Lietuvoje – 65,2 kg/ha. Vertinant šį kiekį pagal augusius ar augančius augalus, nustatyta, kad daugiamečių žolių plotuose šiame gylyje jo vidutiniškai rasta 23,2 kg/ha, po augusio vasarojaus ir buvusių žiemkenčių – 45-49, po kaupiamųjų – 56,6, pasėtų žiemkenčių pasėliuose – 63,1, o atskirų ūkių laukuose net 100–130 kg/ha. Daugiamečių žolių pasėliuose ypatingai mažas mineralinio azoto kiekis 0-60 cm sluoksnyje nustatytas Rytų Lietuvoje –16,9, o 0–30 cm gylyje – tik 10,8 kg/ha.

Šiemet kiek mažesnį nei įprasta mineralinio azoto kiekį dirvožemyje pirmoje vasaros pusėje įtakojo jau nuo balandžio mėnesio užsitęsęs sausas laikotarpis ir drėgmės atsargos dirvožemyje pradėjo pildytis tik rudenį. Tai stabdė dirvožemyje vykstančius organinės medžiagos mineralizavimosi procesus. Dirvožemio profilyje pagal sluoksnius mineralinis azotas vidutiniškai šalyje išsidėstė sekančiai: 0–30 cm sluoksnyje – 29,2 kg/ha, 30–60 cm – 21,0, o 60–90 cm – 14,4 kg/ha. Nors 0-30 cm sluoksnyje jo daugumoje buvo rasta 40–50 % viso iki 90 cm slūgsančio kiekio, tačiau Vidurio Lietuvoje augančių žiemkenčių pasėliuose 30-60 cm sluoksnyje jo rasta panašiai kaip ir viršutiniame. Daugiamečių žolių ir ganyklų plotuose apie 55–65 % mineralinio azoto sudarė nitratai, o ariamoje žemėje ir žiemkenčių plotuose – 75–85 %. Tačiau Vidurio Lietuvoje intensyvios gamybos plotuose augančiuose žiemkenčiuose nitratai mineralinio azoto dalyje sudarė 85–92 %.

Vidurio Lietuvoje 0–60 cm sluoksnyje daugiau 70 kg/ha mineralinio azoto šį rudenį nustatyta Jurbarko, dalyje Raseinių ir Kauno rajono savivaldybių plotuose, o 60–70 kg/ha – beveik visoje Vidurio Lietuvos žemumoje, apimančioje Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Joniškio, Panevėžio, Pakruojo, Pasvalio ir dalį Kauno, Kelmės ir Jonavos rajonų savivaldybių dirvožemius.

Vidutiniai kiekiai – 50–60 kg/ha – nustatyti Šakių, Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos ir Biržų savivaldybių plotuose, o 40–50 kg/ha – dalyje Ukmergės, Anykščių, Kupiškio, Rokiškio, Biržų, Šalčininkų, Vilniaus, Šilutės ir Klaipėdos savivaldybių plotuose.

Tuo tarpu didžioje dalyje Rytų bei Vakarų Lietuvos, apimančios Žemaičių aukštumą bei Vakarų plynaukštę, Baltijos aukštumą ir Pietryčių Lietuvos lygumą, mineralinio azoto rasta mažiau 40 kg/ha, o didesnėje dalyje net ir mažiau 30 kg/ha. Todėl šiuose nenašiuose dirvožemiuose jau iš rudens mineralinio azoto atsargos dirvožemyje yra mažos arba labai mažos, kurios per žiemą nepasipildys. Dėl to, pavasarį šiuose plotuose svarbu neuždelsti savalaikio pavasarinio tręšimo azotu.

Vidurio Lietuvos dirvožemiuose mineralinio azoto susikaupė daugiau ir jei šios atsargos viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose išsilaikys iki pavasario, tai bus azoto rezervas žiemkenčiams pavasarį atsinaujinus jų vegetacijai.

LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos mokslininkai

2019-11-22