Renginiai
Kategorijos
Klauskite mūsų

 Vardas

 El.paštas

 Klausimas

 

ZUM_logo_naujas 1Mineralinio azoto atsargos dirvožemyje šių metų rudenį

Daugiamečiai mineralinio azoto stebėsenos dirvožemyje tyrimai rudenį šiemet atlikti lapkričio pirmąjį dešimtadienį. Iš daugiau kaip 200 aikštelių, išsidėsčiusių įvairiose šalies vietose, dirvožemio ėminiai imti 0–30, 30–60 ir 60–90 cm gyliuose. Tyrimus Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Agrocheminių tyrimų laboratorija. Ilgamečiai mineralinio azoto stebėsenos tyrimų rezultatai leidžia įvertinti augalams lengvai įsavinamo azoto atsargas, likusias po vasaros sezono, ir numatyti kiek jų gali likti pavasarį atsinaujinančiai augalų vegetacijai.  Jei mineralinio azoto atsargos dirvožemyje rudenį mažos, tai jų ir nepadidės, o jei didesnės – žiemos eigoje gali mažėti.

 

Tyrimai parodė, kad dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje mineralinio azoto kiekis šalies žemės ūkio naudmenose šį rudenį svyravo – nuo labai mažo iki labai didelio. Mineralinio azoto (Nmin) vidutiniškai šalyje nustatyta 50,26 kg/ha, o tai 19,6 kg/ha daugiau nei pavasarį ir 3,4 kg/ha daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugiamečiai stebėjimai rodo, kad rudenį Nmin vidutiniai kiekiai atskirais metais svyruoja nuo 35,6 iki 64,3 kg/ha.

 

Įvairiuose regionuose vidutinis Nmin kiekis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje yra vertinamas: mažiau 30 kg/ha – ypatingai mažai, 31–40 – labai mažai, 41–50 – mažai, 51–60 – vidutiniškai, 61–70 – daug, 71–80 – labai daug, daugiau 81 kg/ha – ypatingai daug. Atskiruose regionuose Nmin kiekis 0–60 cm sluoksnyje buvo labai nevienodas: Vidurio Lietuvoje – daug – vidutiniškai 63,9 kg/ha, Vakarų Lietuvoje – vidutiniškai – 51,5 kg/ha, Rytų Lietuvoje – labai mažai – 38,8 kg/ha.

 

Rytų ir Pietų Lietuvoje labai mažai ir mažai mineralinio azoto buvo Zarasų, Ignalinos, Utenos, Molėtų, Švenčionių, Vilniaus, Širvintų, Trakų, Šalčininkų, Varėnos, Lazdijų, Alytaus, Prienų, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Marijampolės ir Šakių rajonuose bei didesnėje Rokiškio rajono dalyje. Taip pat maži Nmin kiekiai nustatyti ir didesnėje Vakarų Lietuvos dalyje: Skuodo, Plungės, Telšių, Šilalės ir Tauragės rajonuose, didesnėje Mažeikių, Kelmės, Kretingos, Klaipėdos rajonų dalyje. Tik Pajūrio ir Nemuno deltos lygumoje (dalis Klaipėdos, Šilutės ir Kretingos rajonų) mineralinio azoto buvo vidutiniai kiekiai, o taip pat Jurbarko ir Raseinių rajonuose bei dalyje Kelmės, Šiaulių ir Akmenės rajonų dirvožemiuose. Tuo tarpu daug Nmin – 70–78 kg/ha – nustatyta 9 šalies rajonuose: Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Panevėžio, Kėdainių, dalyje Kauno, Radviliškio, Šiaulių ir Akmenės.

 

Skirtinguose dirvožemio sluoksniuose mineralinio azoto vidutiniškai šalyje nustatyta: 0–30 cm gylyje – 35,5 kg/ha, 30–60 cm – 14,8, o 60–90 cm – 12,1 kg/ha. Visuose regionuose šiemet rudenį Nmin daugiau buvo viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, o tai vidutiniškai sudarė 57 % viso iki 90 cm slūgsančio jo kiekio.

 

Gamtosauginiu požiūriu svarbu įvertinti nitratų kiekį susikaupusį dirvožemyje iš rudens, kuris žiemos metu nesant įšalo gali iš dirvožemio viršutinių sluoksnių migruoti gilyn ir taip teršti gruntinius vandenis. Stebėsenos tyrimai rodo, kad nitratinis azotas skirtinguose dirvožemio 0–30, 30–60 ir 60–90 cm sluoksniuose sudarė atitinkamai 84, 62 ir 55 % nuo bendro mineralinio azoto kiekio. Kaip matyti, nitratinio azoto daugiausia buvo susikaupę viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, todėl tikėtina, kad esant šiltesnei ir be įšąlo žiemai, jis gali migruoti į gilesnius dirvožemio sluoksnius.

 

Vertinant Nmin kiekį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje pagal granuliometrinę sudėtį, mažu kiekiu išsiskyrė tik smėliai, kur vidutiniškai 0–60 cm sluoksnyje nustatyta 39,1 kg/ha, kai tuo tarpu sunkesniuose dirvožemiuose (priesmėliuose ir priemoliuose) beveik vienodai – 56,2–56,3 kg/ha.

 

Pagal augusius ir augančius augalus, Nmin 0–60 cm sluoksnyje daugiamečių žolių plotuose vidutiniškai rasta 26,5 kg/ha, po augusių žiemkenčių – 42,9, po vasarojaus – 48,6, po kaupiamųjų ir rapsų – 52,3, o pasėtų žiemkenčių pasėliuose – 70,0 kg/ha. Tai rodo, kad rudenį žiemkenčiai beveik visur buvo tręšti azotu.

 

Kas lėmė rudenį šalies regionuose nevienodą mineralinio azoto kiekį dirvožemyje? Šių metų pavasarį mineralinio azoto dirvožemyje buvo ypatingai mažai, dėl šiltos ir be pašalo buvusios žiemos. Taip pat dėl neįprastai šiltesnių ir sausesnių orų vasarą ir rudenį, mineralinio azoto iš organinės medžiagos ženkliau nepadidėjo, ypač lengvuose dirvožemiuose Rytų Lietuvoje, bei mažesnio derlingumo dirvožemiuose – Vakarų Lietuvoje ir dalyje kitų regionų. Tik intensyvi gamyba ir gausesnis tręšimas Vidurio Lietuvoje turėjo ženklesnės įtakos didesniam šio regiono mineralinio azoto kiekiui dirvožemyje rudenį, todėl čia jo ir nustatyta daugiau.

Mineralinis azotas 2020 ruduo

 

Taip pat buvo atlikti ir mineralinės sieros dirvožemyje stebėsenos tyrimai. Mineralinė siera yra taip pat svarbi augalų mityboje, o esant jos trūkumui, azotas prasčiau įsavinamas augalų, ypač tręšiant didesnėmis nei 120 kg/ha azoto normomis. Taip pat daugiau jo išsiplauna į gilesnius dirvožemio sluoksnius. Tyrimai parodė, kad didesnėje šalies dalyje mineralinės sieros šį rudenį yra vidutiniai kiekiai – 20,1–30 kg/ha, tik Rytų Lietuvoje ir nedidelėje dalyje Vakarų Lietuvos 0–60 cm sluoksnyje jos yra mažiau nei 20 kg/ha. Jei mineralinė siera per žiemą neišsiplaus, mažiau reikės tręšti augalus siera pavasarį. Dirvožemiuose, kur jos nustatyta daugiau 30 kg/ha, augalams mineralinės sieros užteks ir iš dirvožemio atsargų.

Mineraline siera 2020_ruduo

 

LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos mokslininkai

2020-11-17