Mineralinio azoto ir sieros atsargos dirvožemyje 2023 metų pavasarį

 Žemdirbiai nekantriai laukia atsakymo kiek mineralinio azoto po šiltos ir be įšalo žiemos liko šį pavasarį. Kritulių taip pat netrūko, per žiemą jų iškrito kiek daugiau nei įprasta.

Daugiamečiai dirvožemio agrocheminių savybių stebėjimo tyrimai, vykdomi Žemės ūkio ministerijos užsakymu, parodė, kad mineralinio azoto (N_min) dirvožemyje yra mažai beveik visoje šalies teritorijoje. Kiek daugiau (N_min) rasta žiemkenčių ir žieminių rapsų plotose, vidutiniai ar kiek didesni kiekiai nustatyti tik Vakarų Žemaitijos plynaukštėje – dalyje Skuodo, Kretingos, Klaipėdos savivaldybėse esančių plotų bei Vidurio Lietuvos ir Nemuno žemumų – Šakių, Jurbarko, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės savivaldybių teritorijose.

Šį pavasarį šalies žemės ūkio naudmenose 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto vidutiniškai nustatyta 39,7 kg/ha, kai praėjusių metų rudenį lapkričio pradžioje jo buvo 53,5 kg/ha. Tai rodo, kad per žiemą vidutiniškai mineralinio azoto atsargos sumažėjo net 26 proc., o ten kur jo iš rudens buvo daug – dar daugiau. Vertinant mineralinio azoto atsargas pagal dirvožemio sluoksnius, 0–30 cm jo vidutiniškai nustatyta 25,4, 30–60 cm – 15,6, o 60–90 cm sluoksnyje – 14,8 kg/ha.

Nitratinio azoto, kuris yra didžioji mineralinio azoto sudedamoji dalis, šį pavasarį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje vidutiniškai rasta 27,3 kg/ha, tai sudarė 69 proc. viso mineralinio azoto kiekio. Tai gerokai mažiau nei ankstesniais metais, kai jis sudarydavo 75–87 proc. viso N_min kiekio. Todėl gilesniuose dirvožemio sluoksniuose N_min buvo mažiau nei viršutiniame, ir tai tik patvirtina faktą, kad nitratinis azotas išsiplovė giliai į podirvį.

Rytų Lietuvoje net 69,1 proc. visų tirtų aikštelių dirvožemyje N_min rasta labai mažai (mažiau 35 kg/ha), o turinčių jo labai daug (daugiau 105 kg/ha) – iš viso nerasta! Vakarų ir Vidurio Lietuvoje labai mažai mineralinio azoto turinčių aikštelių skaičius atitinkamai sudarė 47,5 ir 33,7 proc. Kaip ir ankstesniais metais, vidutiniškai šalyje 0–60 cm sluoksnyje daugiau N_min nustatyta po buvusių žiemkenčių ir žieminių rapsų pasėliuose – atitinkamai 41,2 ir 43,3 kg/ha, po buvusių kaupiamųjų augalų – 48,9 kg/ha. Mažiausiai N_min rasta daugiamečių žolių pasėliuose – 32,8 ir po buvusių vasarojų – 41,0 kg/ha.

Visa tai rodo, kad mineralinio azoto dirvožemyje šį pavasarį yra labai nedaug, todėl skubus bei neatidėliotinas tręšimas azotu peržiemojusiems žiemkenčiams ir žieminiams rapsams yra būtinas. Azoto trąšų normos lyginant su įprastinėmis vidutinėmis šį pavasarį turėtų būti didesnės. Tikslinga, intensyvios gamybos ūkiuose ir kur žemės našumo balas yra didesnis nei 40, azoto trąšų normą veikliąja medžiaga didinti 30–40 kg/ha, mažesnio našumo žemėse ir mažesnio gamybos intensyvumo ūkiuose – 20–30 kg/ha. Padidintą azoto trąšų normą, reikėtų įterpti su pirmuoju ar antruoju pavasariniu tręšimu. Azoto trąšų normos didinimą tikslinga atlikti lauko ir daržo augalams, daugiametėms žolėms. Priklausomai nuo tolimesnės pavasario eigos, priklausys dirvožemio organinės medžiagos mineralizacijos intensyvumas ir augalams įsavinamų azoto atsargų padidėjimas. Esant palankioms sąlygoms, jų gali padidėti, ir tuomet dar neįterptas papildomam tręšimui numatytas azoto trąšas bus galima pataupyti.

Azoto pasisavinimui ženklios įtakos turi siera. Atlikti mineralinės sieros tyrimai parodė, kad šį pavasarį mineralinės sieros kiekiai 0–60 cm sluoksnyje yra maži arba vidutiniai. Jos nustatyta Rytų Lietuvoje – 21,6, Vakarų – 22,8, Vidurio – 32,7 kg/ha, o vidutiniškai šalyje– 26,8 kg/ha. Pagal gylį mineralinė siera dirvožemyje pasiskirstė: 0–30 cm sluoksnyje – 11,8, 30–60 cm – 15,0, 60–90 cm – 16,5 kg/ha. Todėl gilesniuose dirvožemio sluoksniuose mineralinės sieros nustatyta daugiau. Žieminiams rapsams ir žiemkenčiams pirmasis pavasarinis tręšimas azotu yra svarbesnis, o sierą galima atiduoti su sekančiu tręšimu, naudojant amonio sulfatą.

Rekomenduojamos sieros (S) trąšų normos rapsams yra 20–40 kg/ha, javams – 10–20 kg/ha. Jei nėra galimybės sieros trąšų įterpti su pagrindiniu ar papildomu tręšimu, tuomet augalus galima nupurkšti sieros trąšomis per lapus.

 LAMMC ŽI Agrocheminių tyrimų laboratorijos mokslininkai

2023-04-07