Renginiai
Kategorijos
Klauskite mūsų

 Vardas

 El.paštas

 Klausimas

Mineralinio azoto ir sieros stebėsenos tyrimai

 

Informacija apie mineralinio azoto ir mineralinės sieros kiekį dirvožemyje

 

Metai Laikotarpiai
2015 pavasaris  
2014 pavasaris  
2013 pavasaris ruduo
2012 pavasaris ruduo
2011 pavasaris  

 

Galutinė mokslinė ataskaita Ilgamečiai dirvožemio agrocheminių savybių tyrimai 2015

 

 

Mineralinis azotas dirvožemyje. Tręšimas azotu daugiausiai iš visų maisto medžiagų didina augalų derlių, todėl žemės ūkyje sparčiai didėja azoto trąšų naudojimas. Pastaruoju metu problema jau tampa ne azoto trūkumas, o perteklius. Tuomet toks tręšimas ne tik ekonomiškai nepasiteisina, tačiau teršiama aplinka – gruntiniai ir paviršiniai vandenys, o pastaruosiuose sparčiai vyksta eutrifikacija. Vienas iš būdų žemės ūkio augalų tręšimą azotu optimizuoti yra tręšimas pagal mineralinio azoto kiekį dirvožemyje.

Dirvožemyje nuo bendros masės yra apie 0,1 % azoto, tačiau iš šio kiekio augalų įsavinamas arba vadinamas mineralinis azotas sudaro vos 1 procentą. Tai dirvožemio tirpale ištirpę nitratai, dalis dirvožemio sorbuoto amoniakinio azoto bei mineralizacijos metu iš organinės dalies atsipalaidavęs azotas. Jei dirvožemyje daug mineralinio – tai augalams jo gali pakakti ir reiks tręšti azotu nedaug arba visai nereiks, o esant mažai – azoto trąšų normas teks didinti.

Mineralinio azoto kiekis dirvožemyje ženkliai kinta metų bėgyje, priklauso nuo dirvožemio savybių, klimatinių veiksnių – temperatūros, kritulių, tręšimo, naudojamos agrotechnikos. Kuo dirvos temperatūra didesnė – tuo greičiau vyksta mineralizacija, daugiau suyra augalinių liekanų, daugiau atsipalaiduoja mineralinio azoto. Mineralizacijos procesas suaktyvėja, kai dirvos temperatūra sušyla iki 10 laipsnių, o intensyviausiai vyksta vasaros metu. Sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiai, turintys daugiau molio ir dulkių dalelių, kaupia daugiau mineralinio azoto nei lengvos dirvos. Tuo tarpu didesnis kritulių kiekis šį azotą išplauna į gilesnius dirvožemio sluoksnius, ypač kai per trumpą laiką  iškrenta 30 mm kritulių ir daugiau.

Įvertinti visus vienu metu vykstančius veiksnius ir turinčius įtakos mineralinio azoto kiekiui dirvožemyje yra sunku, todėl vykdomi mineralinio azoto stebėsenos tyrimai, kurie duoda atsakymą apie jo kiekį dirvožemyje ir būtinumą augalus tręšti azoto trąšomis. Tarptautiniu susitarimu mineralinis azotas žymimas Nmin ir nustatomas 0-60 cm dirvožemio sluoksnyje. Stebėsenos tyrimuose Nmin nustatomas dar ir 60-90 cm sluoksnyje, kas leidžia įvertinti kiek mineralinio azoto sausais metais iš šio gylio kapiliarais gali pakilti į paviršinius dirvožemio sluoksnius.

Nmin stebėsenos tyrimuose dirvožemio ėminiai paimami ankstyvą pavasarį (kovo mėn. trečią dekadą – balandžio mėn. pirmą dekadą) ir rudenį (spalio mėn. trečią dekadą – lapkričio mėn. pirmą dekadą) iš trijų dirvožemio sluoksnių (0–30, 30–60 ir 60–90 cm), 20×20 m dydžio aikštelėse. Per metus viso paimama 1600 dirvožemio ėminių (po 800 pavasarį ir rudenį). Mineralinis azotas nustatomas ilgamečių dirvožemio agrocheminių dirvožemio savybių tyrimui parinktose vietose.

Mineralinio azoto dirvožemyje cheminės analizės atliekamos LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitiniame skyriuje. Atliekant mineralinio azoto dirvožemyje pokyčių stebėsenos tyrimus mineralinis azotas (N-NO3+N-NH4) nustatomas 1M KCl ištraukoje mg kg-1 santykiu 1:2,5 pagal standartą LVP-05:2011. Gauti tyrimų duomenys iš mg kg-1 perskaičiuojami į kg ha-1 ir pateikiami žemėlapiuose bei lentelėse.

Azoto trąšų normų  patikslinimas pagal mineralinioazoto stebėsenos duomenis pateiktas 1 lentelėje.

 

 

1 lentelė. Azoto trąšų normų patikslinimas (skaičiuojant nuo reikiamo derliui išauginti kiekio)  pagal šalyje vykdomos mineralinio azoto (Nmin) stebėsenos duomenis

Pavasarį Nmin kiekis 0-60 cm dirvožemio

sluoksnyje kg ha-1

Azoto (N) trąšų normos korekcija kg ha-1
1* 2**
≤30

+15

+30
31-40

+10

+20
41-50 +5 +10
51-60 0 0
61-70 -5 -10
71-80 -10 -20
>80 -15 -30

Pastaba: * – 1 – taikoma, kai vyrauja smėlio dirvožemiai arba žemės našumo balas mažesnis nei 38 balai ir kai augalai tręšiami mažesnėmis nei 120 kg ha azoto (N) trąšų normomis; ** – 2 – taikoma priesmėlio, priemolio, molio dirvožemiuose, kai žemės našumo balas didesnis nei 38 balai ir augalai tręšiami didesnėmis nei 120 kg ha-1 azoto (N) trąšų normomis.

 

 

Mineralinio azoto (Nmin) stebėsenos programos dirvožemio ėminių aikštelių išdėstymo žemėlapį rasite čia.

 

 

Mineralinė siera dirvožemyje. Stebėsenos programoje mineralinė siera nustatoma tuose pačiuose surinktuose dirvožemio ėminiuose ir iš tų pačių gylių, kaip ir mineralinis azotas, tačiau analizuojama mažiau dirvožemių ėminių. Laboratorijoje mineralinė siera nustatoma 1M KCl ištraukoje santykiu 1:2,5.

Mineralinės sieros, kaip ir mineralinio azoto, dirvožemyje yra nedaug, nes didžioji dauguma nejudrios sieros atsargų yra organinėje medžiagoje ir dalis fiksuota molio mineraluose. Mineralinės sieros kiekis dirvožemyje priklauso nuo tręšimo organinėmis bei sieros trąšomis, nuo sieros mineralizavimosi iš augalinių liekanų, tačiau šis procesas mažiau intensyvus negu azoto. Intensyviuose žemės ūkio gamybos plotuose daug sulfatų yra gilesniuose dirvožemio sluoksniuose – 1-2 m gylyje ir šis kiekis, priklausomai nuo klimatinių veiksnių, dirvožemio profiliu gali migruoti į paviršinius jo sluoksnius arba gilyn. Visa tai lemia, kad mineralinės sieros kiekis atskirais metais skirtingose dirvožemio zonose gali ženkliai skirtis.

Mineralinės sieros kiekio vertinimas dirvožemyje pateiktas 2 lentelėje.

 

2 lentelė. Mineralinės sieros (Smin)  kiekio dirvožemyje vertinimas

 

          Vertinimas          
Smin kg ha-1 0-60 cm sluoksnyje
Labai mažai ≤ 10,0
Mažai 10,1-15,0
Vidutiniškai 15,1-20,0
Daug 20,1-30,0
Labai daug > 30,0

 

LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos mokslininkai yra parengę žemės ūkio augalų tręšimo siera rekomendacijas priklausomai nuo mineralinės sieros kiekio dirvožemyje (3 lentelė). Tyrimai rodo, jog, kai mineralinės sieros dirvožemyje yra mažai, vasarinių miežių tręšimas pavasarį 15-20 kg ha-1 sieros (S) trąšų normomis vidutiniškai  duoda 11 % grūdų derliaus priedą, o tręšiant siera per lapus amonio sulfato 15 kg ha-1  – derlius gaunamas net 16 % didesnis. Rapsų tręšimas siera duoda panašų arba dar didesnį efektą.

 

3 lentelė. Sieros (S) trąšų normos (kg ha-1) įvairaus reiklumo augalams pagal mineralinės sieros kiekį dirvožemyje pavasarį

 

Smin kg ha-1 0-60 cm sluoksnyje

Reiklūs augalai: rapsai,

kopūstai, žolės  

Mažiau reiklūs augalai: javai, cukriniai runkeliai,

bulvės, kukurūzai, ankštiniai augalai

≤ 10,0

40

20

10,1-15,0

30

15

15,1-20,0

20

10

20,1-30,0

10

0

> 30,0

0

0

 

 

 

Mineralinio azoto ir mineralinės sieros kiekiai Lietuvos dirvožemių rajonuose