Renginiai
Kategorijos
Klauskite mūsų

 Vardas

 El.paštas

 Klausimas

Dirvožemio ėminių paėmimas

      

DirvozemininkaiDirvožemio ėminiai imami pagal laboratorijoje naudojamą metodiką, sudarytą prisilaikant LST ISO10381—1:2005 ir LST ISO 10381-2:2005 nurodymų bei patobulinus 1975 m. dirvožemio, organinių trąšų, durpių ir šiltnamių žemių pavyzdžių paėmimo metodinius nurodymus bei IV ir V tyrimo turų metodikas (Dirvožemio, organinių trąšų, durpių ir šiltnamių žemių pavyzdžių paėmimo metodiniai nurodymai. Informacinis leidinys, Lietuvos TSR žemės ūkio ministerija, Centrinis mokslinės ir techninės informacijos biuras, 1975, 24 p.)

 

Ilgą laiką detalūs dirvožemio agrocheminiai tyrimai pH, judriųjų P2O5 ir K2O nustatymui buvo atliekami vidaus situacijos planuose su dirvožemio kontūrais. Nuo 2005 m. minėti tyrimai lauke atliekami naudojant geografinės padėties nustatymo prietaisus-GPS. Naudojant juos galima sudaryti skaitmeninius agrocheminių savybių žemėlapius.

 

GPS_minAtliekant dirvožemio agrocheminius tyrimus naudojant GPS ir sudarant skaitmeninius agrocheminių savybių žemėlapius, išskiriami trys pagrindiniai etapai:

  1. reikiamų duomenų įvedimas į GPS;
  2. dirvožemio ėminių paėmimas lauke, naudojant GPS;
  3. sudarymas skaitmeninių pH, judriųjų P2O5 ir K2O ir kitų savybių žemėlapių, o taip pat įvedimas duomenų į Dirv_Agroch DBlOLt bazę.

Prieš pradedant lauko darbus iš skaitmeninių pasėlių deklaravimo kontrolinių žemės sklypų (blokų) žemėlapių į GPS įvedama norimo tirti objekto situacija, o iš skaitmeninio dirvožemio žemėlapio – dirvožemio atmainų kontūrai. Imant dirvožemio ėminius lauke, fiksuojami dirvožemio ėminių ėmimo maršrutai, įvedant dirvožemio ėminio numerį, dirvožemio atmainos inicialus, auginamus žemės ūkio augalus, lauko pH. Minėti duomenys, o atlikus judriųjų P2O5 ir K2O analizes įvedami į kompiuterines laikmenas. Remiantis šiais duomenimis sudaromi skaitmeniniai dirvožemio rūgštumo (pH) ir panašių dirvožemio savybių žemėlapiai, kuriuose nurodomos pH, fosforingumo ir kalingumo grupės.

 

Dirvožemio pH, judriųjų P2O5 ir K2O nustatymui ėminiai imami ariamoje žemėje – iš 0-20cm, pievose ir ganyklose – iš 0-10 cm gylio sluoksnių, atsižvelgiant į dirvožemio atmainų ribas, augalų rūšis, ankstesnio tyrimo metu išskirtas atskirų rodiklių apsirūpinimo grupes. Vienas laukelis priklausomai nuo dirvožemio dangos įvairavimo būna 2-4 ha dydžio. Kalvotame reljefe, kur kaitaliojasi neeroduoti ir eroduoti dirvožemiai, o pH labai įvairuoja, dirvožemio pH, judriųjų P2O5 ir K2O nustatymui, ėminiai imami iš esančių tame plote vyraujančių dirvožemio atmainų 1-2 m dydžio aikštelių.

 

Dirvožemio ėminiai imami ir tiriami pirmiausiai siekiant nustatyti jo fizines, chemines, biologines ir radiologines savybes. Turi būti imami tipiniai ėminiai, kurie charakterizuotų, kiek įmanoma, visą visumą ir imtasi visų priemonių, kad ėminiai nepatirtų jokių pokyčių laikotarpiu nuo jų ėmimo iki tyrimo. Prieš ėminių ėmimą svarbu pirmiausiai nustatyti tikslus, nes jie yra svarbiausi veiksniai, lemiantys, pavyzdžiui, ėminių ėmimo taškų vietą ir tankį, ėmimo laiką ėmimo procedūras, tolesnį ėminių apdorojimą ir analitinius reikalavimus. Gali reikėti atlikti žvalgomąjį ėminių surinkimą ir analizę prieš apibrėžiant galutinius tikslus. Svarbu atsižvelgti į visus susijusius duomenis iš ankstesnių to paties ar panašaus sklypo tyrimų ir kitą informaciją apie vietines sąlygas. Ankstesnė asmeninė patirtis taip pat gali būti labai vertinga. Ar bus pasiekti dirvožemio tyrimo tikslai iš esmės priklauso nuo tinkamos ėminių ėmimo programos sudarymo ir vykdymo.

 

 

Informacija teikiama:

 

  • dėl ėminių paėmimo ir dirvožemio agrocheminio tyrimo – Agrocheminių tyrimų skyriuje – tel. (8 37) 311 531; (8 686) 44579; el. paštas: zemantauskas@agrolab.lt
  • dėl augalų tręšimo mineralinėmis trąšomis – Agrocheminių tyrimų skyriuje – tel. (8 37) 311 531; (8 686) 44579; el. paštas: zemantauskas@agrolab.lt
  • dėl augalų tręšimo organinėmis trąšomis (mėšlas, dumblas, kompostai) – Agrocheminių tyrimų skyriuje – tel. (8 686) 44569; (8 616) 03855; el. paštas: studijos08@gmail.com arba sumskis@agrolab.lt
  • dėl tiksliojo tręšimo (precizinio) – Agrocheminių tyrimų skyriuje – tel. (8 616) 03855; sumskis@agrolab.lt
  • dėl cheminių analizių – Analitinio skyriaus priėmime – tel. (8 37) 311 520; (8 620) 38835; el. paštas: analize@agrolab.lt

 

 

Teikiamų paslaugų įkainius rasite čia.

 

 

 

Vandens ėminių paėmimas

 

CSC_0482

Vanduo, ypač gėlas, nuotekos ir gruntinis vanduo, yra jautrus pokyčiams dėl fizikinių, cheminių ar biologinių reakcijų, kurios gali įvykti tarpsniu nuo mėginio paėmimo iki jo analizės pradžios. Šių pokyčių mastas priklauso nuo mėginio cheminės ir biologinės prigimties, jo temperatūros, buvimo šviesoje trukmės, indo, į kurį jis įpiltas, tipo, tarpsnio nuo ėmimo iki analizės pradžios trukmės ir mėginį veikiančių sąlygų, pvz., suplakimo gabenant ir t.t. Kai reikia apibūdinti vandenį, dugnines nuosėdas ar dumblą, neįmanoma jų visų ištirti, todėl būtinai reikia paimti mėginius. Jie turi kuo tiksliau charakterizuoti visą apibūdinamą objektą ir reikia imtis visų atsargumo priemonių, kad paimtas mėginys iki analizės nepakistų. Imant ėminius iš daugiafazės sistemos, pvz., vandens, kuriame yra skendinčių dalelių ar nesusimaišiusių organinių skysčių, gali kilti specifinių problemų. Vandens kokybės nustatymui išskiriami trys pagrindiniai tikslai: 1) vietiniai kokybės kontrolės matavimai, 2) kokybę apibūdinantys matavimai ir 3) teršalų šaltinių identifikavimas.

 

Mėginių ėmimo vietos turėtų būti parinktos taip, kad mėginiai būtų tipiški, geriausiai ten, kur ženklūs kokybiniai pokyčiai arba kur svarbūs upės vartotojai, pvz., santakose, didžiųjų nuotėkių ar išsisklaidymo vietose. Reiktų vengti užtvankų ar nedidelių nuotėkių vietų, kurių poveikis tėra tik vietinis. Jeigu mėginiai imami nuotėkų poveikiui stebėti, jie turėtų būti imami aukščiau ir žemiau išleidimo vietų, bet atkreipiant dėmesį į nuotėkų maišymąsi su atitekančiu vandeniu ir jų įtaka mėginiams, paimtiems žemiau pasroviui. Turėtų būti atsižvelgta į bet kokių vietinių nuotėkų įtaką mėginių ėmimui. Atvirose upės žiotyse ir jūros pakrantėse ėminių ėmimo vietos gali būti paprasčiausiai susiejamos su lengvai atpažįstamu nejudančiu objektu.

 

Imant kritulių mėginius cheminei analizei, ėminių ėmimo vieta turėtų būti pasirinkta taip, kad būtų išvengta užteršimo pašalinėmis medžiagomis, pvz. dulkėmis, trąšomis, pesticidais ir kt. Idealiu atveju mėginiai turėtų būti imami iš sūkuringų, gerai susimaišiusių skysčių ir, jei tik įmanoma, kai tekėjimas ramus, turėtų būti sudaromi sūkuriai. Kanalams taikomi tokie pat reikalavimai kaip upėms. Vandens talpyklose ir ežeruose mėginiai imami iš visų pasiekiamų vandens ištekėjimo ir įtekėjimo taškų ir gylių. Mėginiai iš natūraliai susiformavusių maudyklų turėtų būti imami kaip ir iš laikymo talpyklų ir ežerų. Baseinuose, kur įrengtos vandens apytakos sistemos, mėginius reikia imti vandens įleidimo vietoje, išleidimo vietoje ir iš paties baseino. Vandens, siurbiamo į vandentiekį, įprasta mėginių ėmimo vieta yra vandens čiaupas. Šuliniai ir gręžiniai, iškloti medžiagomis, linkusiomis į koroziją, prieš imant mėginius, visada turėtų būti išsiurbiami, kad būtų išvalyti visi sistemoje susikaupę korozijos produktai. Taip pat imant mėginį vandeningojo sluoksnio vandens kokybei įvertinti, prieš imant mėginį, šulinį ar gręžinį, jei įmanoma, reikėtų išsiurbti, kad būtų užtikrinta, jog naujas vanduo yra iš vandeningojo sluoksnio. Visada turėtų būti pažymima, iš kokio gylio paimtas mėginys.

 

Pramoninių nuotėkų mėginių ėmimas turi būti aptartas atsižvelgiant į kiekvieną atskirų nuotėkų vietą ir savybes. Nuotėkų vietos gali būti sunkiai prieinamose, nuo gamyklos nutolusiose vietose arba lengvai pasiekiamos gamyklos patalpose. Daugeliu atvejų būtina paimti du ar tris einamuosius mėginius skirtingose vietose ir, juos sumaišius, gauti sudėtinį mėginį. Paviršiuje plaukiojančios medžiagos, tokios kaip alyvos ar tepalai, negali būti tipiškos einamiesiems mėginiams, ir mėginiai turėtų būti imami iš giliau, o ne nuo vandens paviršiaus.

 

 

 

Augalų lapų ėminių paėmimas

 

zelmenys 2

Lauko augalų lapai priklausomai nuo tyrimo tikslo imami įvairiuose jų išsivystymo tarpsniuose. Tačiau labiausiai pasiteisina, kai augalai įvairių mitybos elementų diagnostikos tikslams imami tam tikrais nurodytais terminais, pvz žiemkenčiuose nustatyti P, K, Mg, Cu lapų ėminiai imama BBCH 29-31 tarpsnyje, o Mn – BBCH 31-37 tarpsnyje. Javų pasėliuose skinami viduriniai stiebo lapai.

 

Vaismedžių lapus geriausia imti tyrimams pasibaigus metūglių augimui, kai maisto medžiagų kaupimasis lapuose stabilizuojasi. Dažniausiai tai būna liepos mėn. antroje pusėje, kai kuriais metais net rugpjūčio pradžioje (iki vidurio). Pasirenkama 4-8 vaismedžių eilės, o kiekvienoje jų po du sveikus, ligų ir kenkėjų nepažeistus vaismedžius. Nuo kiekvieno tiriamo vaismedžio iš keturių pusių imama po du-tris lapus nuo metūglių vidurio, ties vaismedžio aukščio viduriu. Vyšnių, trešnių ir uogakrūmių lapai analizėms imami derliaus nuėmimo metu arba tuoj pat po uogų nuskynimo. Braškių ir aviečių lapai skinami be kotelių, o visų kitų augalų – kartu su lapkočiais. Viename ėminyje turi būti nemažiau kaip po 150-200 lapų (ne mažiau 150-200 g).

 

Augalų lapai turi būti be ligų ir kenkėjų, tipiškos formos, švarūs, be pesticidų pėdsakų. Negalima ėminių imti ką tik nupurškus augalus trąšomis ar pesticidais. Nuskinti lapai išdžiovinami ir sudedami į maišelius. Laboratorijoje dažniausiai nustatomas azoto, fosforo, kalio, magnio, boro ir mangano kiekis. Įtariant, kad trūksta kitų mineralinės mitybos elementų, galima įvertinti ir jų kiekį.

 

 

Informacija teikiama:

 

  • dėl cheminių analizių – Analitinio skyriaus priėmime – tel. (8 37) 311 520; (8 620) 38835; el. paštas: analize@agrolab.lt
  • dėl ėminių paėmimo ir dirvožemio agrocheminio tyrimo – Agrocheminių tyrimų skyriuje – tel. (8 37) 311 531; (8 686) 44579; el. paštas: zemantauskas@agrolab.lt
  • dėl augalų tręšimo mineralinėmis trąšomis – Agrocheminių tyrimų skyriuje – tel. (8 37) 311 531; (8 686) 44579; el. paštas: zemantauskas@agrolab.lt
  • dėl augalų tręšimo organinėmis trąšomis (mėšlas, dumblas, kompostai) – Agrocheminių tyrimų skyriuje – tel. (8 686) 44569; (8 616) 03855; el. paštas: studijos08@gmail.com arba sumskis@agrolab.lt
  • dėl tiksliojo tręšimo (precizinio) – Agrocheminių tyrimų skyriuje – tel. (8 616) 03855; sumskis@agrolab.lt

 

 

Teikiamų paslaugų įkainius rasite čia.