Dirvožemio agrocheminių savybių stebėjimo tyrimai 2022-2023 m.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorija (LAMMC ŽI), Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (LR ŽŪM) užsakymu, kasmet vykdo agrocheminio tyrimo darbus įvairiuose šalies dirvožemiuose, su tikslu atlikti dirvožemio stebėsenos – agrocheminių savybių kaitos tyrimus, kuriais remiantis ir panaudojus ankstesnių tyrimų duomenis, būtų galima sudaryti prognozavimo būdu skaitmeninius agrocheminių savybių žemėlapius, būtinus žemės našumo ir jo balo vertinimui, diferencijuotam tręšimui ir kalkinimui, atsižvelgiant ne tik į augalų poreikius, bet ir į dirvožemio agrochemines savybes. Skaityti toliau →

 

Mineralinio azoto ir sieros atsargos dirvožemyje 2023 metų pavasarį

 Žemdirbiai nekantriai laukia atsakymo kiek mineralinio azoto po šiltos ir be įšalo žiemos liko šį pavasarį. Kritulių taip pat netrūko, per žiemą jų iškrito kiek daugiau nei įprasta. Skaityti toliau →

 

 

Mineralinio azoto ir mineralinės sieros kiekiai dirvožemyje 2022 m. rudenį

Mineralinis azotas – vienas svarbiausių azoto junginių augalų mityboje, o jo tyrimai dirvožemyje parodo augalų lengvai įsavinamas azoto atsargas, kurių didžiąją dalį sudaro nitratai. Dirvožemyje ir be tręšimo, augalų liekanų įrimo metu, per šiltąjį metų sezoną mineralinio azoto atsipalaiduoja nuo 30 iki 140 kg/ha. Todėl šį kiekį labai svarbu panaudoti augalų mitybai, jo neprarandant dėl išsiplovimo į gruntinius vandenis. Pabrangus trąšoms, žemdirbiams svarbus kiekvienas azoto kilogramas. O žvelgiant iš aplinkosauginės pusės, azoto perteklius dirvožemyje gali būti ir vandens taršos nitratais šaltiniu.

LAMMC ŽI Agrocheminių tyrimų laboratorijoje šį rudenį Žemės ūkio ministerijos užsakymu atlikta mineralinio azoto (N_min) ir mineralinės sieros (S_min) stebėsena šalies dirvožemiuose. Spalio pabaigoje buvo išanalizuota 800 N_min ir 400 S_min dirvožemio ėminių, surinktų daugiau kaip iš 200 tyrimų aikštelių. N_min kiekiai įvertinti atskiruose šalies regionuose po augančių bei augintų augalų.

Tyrimai parodė, kad šį rudenį N_min 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje žemės ūkio naudmenose vidutiniškai sukaupta 53,5 kg/ha. Tačiau didžiuliai skirtumai gauti atskiruose šalies regionuose. Ypatingai mažu N_min kiekiu išsiskyrė Rytų Lietuva – 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje vidutiniškai jo rasta 38,4 kg/ha, kai Vakarų ir Vidurio Lietuvoje atitinkamai – 56,2 ir 67,8 kg/ha. Tam įtakos turėjo keletas veiksnių: šiame regione vasaros mėnesiais iškritęs didelis kritulių kiekis – net 292 mm, kai, Vakarų Lietuvoje – atitinkamai 163 mm, taip pat vyraujanti lengva dirvožemio granuliometrinė sudėtis ir mažesnis augalininkystės gamybos intensyvumas. Dėl meteorologinių sąlygų įtakos mažiau nei įprasta šį rudenį N_min nustatyta ir derlingose Suvalkijos žemėse (Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės r.). Tuo tarpu Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, išskyrus Žemaitijos kalvotąją dalį, vyraujantys N_min kiekiai sudaro 50–80 kg/ha, o pasėtų žiemkenčių ir žieminių rapsų plotuose – 60–90 kg/ha.

Šių metų rudenį N_min gerokai daugiau rasta viršutiniame dirvožemio sluoksnyje nei gilesniuose. Pavyzdžiui, vidutiniškai Lietuvoje 0–30 cm sluoksnyje jo yra 41,1 kg/ha, 30–60 cm – 15,5, o 60–90 cm – 14,5 kg/ha. Vertinant N_min kiekį 0–60 cm sluoksnyje pagal augintus augalus, mažiausiai jo nustatyta daugiamečių žolių plotuose – 30,7 kg/ha, po buvusio vasarojaus – 34,9 bei po kaupiamųjų ir kukurūzų – 35,6, o po žiemkenčių bei esamuose žiemkenčių ir žieminių rapsų plotuose ženkliai daugiau – atitinkamai 52,6 ir 69,1 kg/ha.

Šį rudenį Vidurio Lietuvoje aikštelių, kuriose N_min 0–60 cm sluoksnyje nustatyta labai daug (daugiau 105 kg/ha), buvo 13 %. O tai gerokai mažiau nei ankstesniais tyrimų metais, kai jos sudarydavo penktadalį ar net ketvirtadalį. Tai rodo, kad šiais metais augalų vegetacijos metu azotu buvo tręšta saikingiau. Taip pat tyrimai parodė, kad apie 65–90 % N_min sudaro nitratinis azotas, o 0–60 cm sluoksnyje jo vidurkis yra 78 %.

Šiuo metu žiemkenčių bei žieminių rapsų pasėlių būklė daugelyje šalies vietovių yra gera – augalai vešlūs, intensyviai žalios spalvos ir augalams dirvožemyje N_min pakanka. Prognozuojant kiek N_min dirvožemyje bus pavasarį po žiemos, tikėtina, kad Rytų Lietuvoje ir Suvalkijoje (Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės r.) jo kiekiai nepadidės. Šaltuoju metų laikotarpiu augalinių liekanų mineralizacija dirvožemyje vyksta lėtai, o nitratų išsiplovimas į gilesnius sluoksnius, esant šiltai be pašalo žiemai, yra didelis. Todėl šiuose regionuose labai svarbus bus savalaikis pavasarinis tręšimas azotu, kad ir nedidele norma. Pavasarį atsinaujinus augalų vegetacijai azoto trąšų norma turėtų būti skaičiuojama pagal planuojamą augalų derlių konkretaus lauko sąlygomis ir po žiemos dirvožemyje likusį N_min kiekį.

Tuo tarpu Vakarų ir Vidurio Lietuvos dirvožemiuose N_min susikaupė daugiau ir, vertinant šiuo metu jo esamą kiekį dirvožemyje, azoto trąšų pavasarį bus galima pataupyti. Įprasta, kad azoto trąšų norma planuojamam augalų derliui skaičiuojama, kai N_min kiekis dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje yra 50 kg/ha. Jei lauke nustatytas N_min kiekis yra didesnis, tai iš jo atėmus šią reikšmę gausime kiekį, kurį galime sutaupyti nuo apskaičiuotos azoto normos. Vienu atveju ji bus 10, o kitu – gali siekti ir 40 kg/ha azoto. Tai pakankamai nemažas kiekis. Tačiau dabar svarbu sulaukti žiemos, kurios eiga ir meteorologinės sąlygos parodys, kiek N_min dirvožemyje liks ateinančių metų pavasarį. Šiuose šalies regionuose žemdirbiams patartume anksti pavasarį patiems imtis iniciatyvos ir atlikti N_min tyrimus dirvožemyje. Tai turėtų atsipirkti su kaupu.

Dalyje surinktų dirvožemio ėminių nustatėme mineralinės sieros (S_min.) kiekį. Šis rodiklis svarbus tuo, kad dirvožemyje esant S_min trūkumui (mažiau 10 kg/ha), augalai prastai įsaviną azotą. Tai ypatingai svarbu rapsams bei intensyviai auginamiems žieminiams ir vasariniams javams. Kaip parodė tyrimai, šį rudenį dirvožemyje S_min yra vidutiniai kiekiai, ir kiek daugiau jos tik Vidurio Lietuvoje. Kokie S_min kiekiai liks dirvožemyje po žiemos, parodys ateinančių metų pavasariniai tyrimai.

MINERALINIS  AZOTAS (N_min) LIETUVOS DIRVOŽEMIO RAJONUOSE

2022 m. ruduo, 0-60 cm sluoksnyje, kg/ha

 

Agrocheminių tyrimų laboratorijos mokslininkai

2022-11-10

 

 

Ilgamečiai dirvožemio agrocheminių savybių stebėjimo tyrimai 2021

 Kiekvienam žemdirbiui svarbu žinoti savo ūkio laukų dirvožemio būklę, nes pagal tai parenkami augalai, sudaroma sėjomaina, planuojamas tręšimas ir dirvožemio kultūrinimas. Dirvožemio agrocheminės savybės, iš kurių svarbiausios yra rūgštumas (pH), organinės medžiagos, judriųjų makro- ir mikroelementų kiekiai, didele dalimi atsako į šiuos klausimus. Skaityti toliau →

 

Agrocheminių savybių pokyčiai Lietuvos dirvožemiuose

 

Ilgamečiai dirvožemio agrocheminių savybių tyrimai 2020

LAMMC filialas Agrocheminių tyrimų laboratorija vykdydama Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje numatytas Lietuvos ekonominės, socialinės ir aplinkos apsaugos bei kitų sričių politikos gaires iki 2020 m., LR Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) užsakymu, kasmet vykdo agrocheminio tyrimo darbus įvairiuose šalies dirvožemiuose, su tikslu nustatyti dirvožemio monitoringo – agrocheminių savybių kaitos tyrimus, kuriais remiantis ir panaudojus ankstesnių tyrimų duomenis, būtų galima sudaryti prognozavimo būdu, skaitmeninius agrocheminių savybių žemėlapius, būtinus žemės našumo vertinimui, diferencijuotam tręšimui ir kalkinimui, atsižvelgiant ne tik į augalų poreikius, bet ir į dirvožemio savybes. Skaityti toliau →